KELIS

Antrojo savo albumo viršelyje amerikietė Kelis Rogers įdėmiai stebeilijasi į savo atvaizdą didžiuliame veidrodyje tarsi klausdama: "Čia aš ar ne aš?". Grįžus iš Klejonių-Klajonių Šalies, kurioje pikti muzikos kritikai vardan riebesnio honoraro taip ir taikosi perkąsti atlikėjui gerklę, saviindefikacijos procesas – tiesiog būtinas. Amžių sandūroje debiutavusi dainininkė, visus pritrenkusi labai originaliu R&B, hip-hop'o bei funk'o kokteiliu, ir toliau sėkmingai žaidžia keliais muzikiniais stiliais. Taip, žinoma, vėl išlieka įkvepiantis juodosios muzikos pulsas bei lengvu feministiniu pykčiu paspalvinti dainų tekstai, tačiau ir šie Kelis kūrybai būdingi ingredientai modeliuojami nepriklausomai nuo mados ar debiutinio atlikėjos albumo sėkmės. Štai ir dabar, visiškai netikėtai, pasigirsta... 70-ųjų pabaigos electro pop'as, tiekiantis savąją energiją stilingam disco motorui, klubinė elektronika a la Basement Jaxx bei ironiškų siužetų rėmus įgaunančios Kelis eilės. Na, o gitarinis duetas su No Doubt blyksteli tarsi malonus siuprizas. Prodiuseriai The Neptunes albumo "kreditsuose" tai pat įrašyti ne vien algai gauti. Žodžiu, Kelis baimė pavirsti kažkuo kitu – visiškai be pagrindo. Ir vis tiek atlikėja nesiliauja tyrinėjusi savo atvaizdą. Gal... "basketkės" – purvinos?