SMETONIŠKI BERNAI

Leidėjų žodis:

Šiuo leidiniu muzikos firma „BOMBA" pradeda naujo leidybos skyriaus simbolišku pavadinimu –„JUOSTA RECORDS" – veiklą. Žodis juosta yra daugiaprasmis, tai – ne tik simboliais išmarginta lietuvių tautinio drabužio dalis ar Aukštaitijos upės, įtekančios į Nevėžį, pavadinimas, bet ir garso juosta, į kurią įrašoma muzika. „JUOSTA RECORDS" numato leisti ne tik vertingą autentišką bei folkloro ansamblių atliekamą liaudies muziką, bet ir folkloru pagrįstą moderniąją kūrybą. Tikimės, kad šie leidiniai sėkmingai prisidės prie etninės muzikos propagavimo, puoselėjimo ir išsaugojimo.


Neatsitiktinai gyvosios tradicijos atstovų – kapelos „Smetoniški bernai" – albumas „Man patinka visos gėlės" tapo pirmuoju „JUOSTA RECORDS" leidiniu. „Smetoniški bernai" šiuo metu yra viena iš nedaugelio autentiškų kapelų Lietuvoje, išlaikiusių senąjį dzūkų (Alytaus aps., Simno vls.) muzikavimo stilių. Kapelos muzikantai, nors ir griežia iš klausos, yra tikri virtuozai, kuriems muzika – visas gyvenimas.


SMETONIŠKI BERNAI




Daugelis kapelos „Smetoniški bernai" narių yra kilę iš muzikantų šeimų ir drauge muzikuoja nuo jaunų dienų. Smuikininkai broliai Julius (g. 1925 m.) ir Algimantas (g. 1927 m.) Ramanauskai augo muzikantų šeimoje Skovagalių kaime (ten ir tebegyvena). Muzikanto gyslelę jie paveldėjo iš savo anksti mirusio tėvo Jono Ramanausko, kuris buvo geras muzikantas – griežė smuiku, turėjo stiprų balsą. Smuikuoti jie taip pat mokėsi iš savo trijų daug vyresnių brolių: Vinco, Alfonso, o daugiausia iš Vlado. Julius ir Algimantas griežti pradėjo nuo vaikystės, ganydami žąsis. Patys pasidirbo pirmą instrumentą – stygas tempėsi ant balanukių, iš kumelės uodegos ašutų (valų) pasidarė šmičėlą. Vėliau parsinešė iš kaimo irgi namų darbo smuiką. Julius „brūžino – niekas neišeina, negerai ir negerai. Tai užmetė ant pečiaus. Bet perėjo piktumas, vėl už tos smuikės, pradėjo grot – ir gerai, ir gerai". Broliai nueidavo į kaimą, insiklausydavo, kaip griežia seni muzikantai, o grįžę į namus išgrodavo. Apylinkėje buvo garsių vyresnės kartos muzikantų: Vytautas Juškauskas grojo cimbolais, Valentukoniai – ant smuikų.


Tarpukario vakaruškose liaudies muzikantai grieždavo dviem smuikais, dar ir tristygiu kontrabosu (dičke), arba smuikais, cimbalais ir būgnu. Kartais susiburdavo ir keturiese penkiese. Broliai Ramanauskai vestuvėse griežti pradėjo karo metais. Pasak Algimanto, „jaunimas mylėj mus, kai pradėjau grot, mūs kaime dešimt vestuvių buvo, visur buvau pabroliu ir grojau". Ramanauskai jau yra griežę daugiau nei tūkstantyje vestuvių. Pasitaikė, kad per savaitę keturias vestuves išlaikė, net namo neparėjo.


Ansamblyje trečiu smuiku griežia (bosija) Ramanauskų svainis Gintautas Ivanauskas (g. 1934 m. Skovagalių k.). Be to, jis dar moka groti ir akordeonu. Kapelos cimbolininkas ir būgnininkas Vytautas Juškauskas (g. 1928 m. Skovagalių k.) irgi kilęs iš muzikantų giminės: jo brolis Vaclovas (1936 – 1985) ir pusbroliai grojo akordeonu, cimbolais.


Po karo J. ir A. Ramanauskai muzikuodavo su trimis broliais akordeonininkais Kričenomis. Petras Kričena (g. 1937 m. netoli nuo Skovagalių k. esančiame Prelomčiškės k.) dar groja ir cimbolais, truputį moka griežti smuiku.


Šio albumo leidėjai siekė pristatyti klausytojams kapelai būdingą repertuarą. Muzikantai sako, kad griežia „viską: dainas, šokius (polkas, valsus, fokstrotus, suktinį, padispaną, aleksandravą, šustą, karobušką, maršus, krakoviaką, tango)". Tad klausykitės pakilios, su įkvėpimu griežiamos ir dainuojamos „Smetoniškų bernų" muzikos.