YELLO

Klubinė elektronika ir liturginė slavų muzika, progressive rock'o konceptualizmas ir electro pop'o minimalizmas, pakankamai niūri ateities vizija ir elegantiškas juodas humoras, kurio pagalba ji pateikiama, ryškiaspalvis kičas ir estetikos nenuspėjamumas… Bene labiausiai "trenktas" šokių muzikos kolektyvas Yello net nesiruošia išsižadėti savo nepaprasto keistumo, leidžiančio jau septyniolika metų ("Pocket Universe" būtent ir pažymi šį nemažą laiko tarpą) stebinti muzikos klausytojus savaisiais kūriniais, o taip pat priverčiančio visus kritikus ilgai laužyti galvas, mąstant, kuriam gi muzikos stiliui būtų galima priskirti šveicarų duetą. Tačiau bergždžios paskutiniųjų pastangos – Yello su jais žaidžia žavų chameleonišką žaidimą. Ir priklijuotos etiketės akimirksniu virsta savo antipodais – "traditional rock" į "pseudoart rock", o "pop" į "antipop". Ir dar gerai, jeigu tik tokie "kuklūs" pasikeitimai. Savu laiku globoti tokių eksperimentinės muzikos galiūnų kaip The Residents, Yello visam laikui užsikrėtė visa ko pradininkės – avantgarde muzikos – dvasia. Todėl iš šveicarų kolektyvo tikėtis ko nors paprasto – neatleistina nuodėmė. Vyrukai gali įgyvendinti nebent tik… neįmanomus troškimus ir atverti nepasiekiamas erdves. Tokias kaip Kišeninė Visata.